Birželio 24 dieną švenčiame Jonines –  Šv. Jono Krikštytojo, Maltos ordino globėjo dieną.

Viešpats vadino Joną „pranašu ir daugiau negu pranašu“.

Visi pranašai pranašavo apie Kristų, bet apie juos pranašauta nebuvo.

O Jonas ne tik pranašavo, bet ir apie patį Joną pranašavo kiti pranašai.

Jonas gyveno nepaprastai šventą gyvenimą. Apie jo šventumą Jonas Auksaburnis sako: „Po Jono atsivertimo kiekvieno žmogaus gyvenimas atrodo pilnas nuodėmių.“

Įžengdamas į pasaulį Jonas turėjo daugybę dovanų. Jo iškilios įvairios malonės dovanos, pelnytos malone, matyti iš to, kad jis turėjo visų šventųjų tobulumą: jis buvo pranašas; jis buvo daugiau negu pranašas; jis buvo apaštalas; kankinys; išpažinėjas; skaistusis; skelbėjas.

Jonas buvo karštas pamokslininkas. Šį įkarštį įžiebė meilė, įkvėpė tiesa, kreipė gebėjimas skirti arba žinojimas, stiprino pastovumas. Jonas pamokslavo veiksmingai, nes jam pamokslaujant atsivertė daugelis žmonių.

Jonas pamokslavo žodžiu – nuolat mokydamas ir pavyzdžiu – šventai gyvendamas. (Jonas gyveno labai asketiškai: valgė miškų medų ir skėrius, vilkėjo kupranugarių kailius ir pan).

Šv. Jonas Krikštytojas nuo pat gimimo yra tam, „kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje, kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią“ (Lk 1, 79).

Pagerbiant Šv. Joną Krikštytoją Dubingių Šv. Jurgio parapijos bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios. Jose buvo meldžiamasi už  Šv. Joną Krikštytoją, Maltos ordiną, Lietuvos maltiečius ir jų globojamus žmones.